vaisius

1 vaĩsius sm. (2) KBII107, K, K.Būg, Rtr, FrnW, KŽ, vaisiùs (4) FrnW 1. Q197,377, SD34,236, H176, Krz89, KlG50, OsG25, R, R150, R²32, MŽ, MŽ198, MŽ¹36, P, S.Stan, Sut, N, BzF194, L, LL36,135, Š, ŠT66, 151, BTŽ, LTII438-439 iš vaismedžių ir vaiskrūmių užsimezgusio žiedo išaugęs sultingas valgomas audinys su kauliuku ar sėklomis viduje: Medžių naminių vaisiūs, obuoliai R271, MŽ362. Figa vaisius SD53. Palmos vaisius SD¹118. Erškėtrožių vaĩsiai MedŽ213. Vaĩsių sodas NdŽ. Vaĩsių sultys DŽ. Vaĩsių cukrus NdŽ. Virti vaisiai LL63. Daržuose lūžo vaisiais medžiai ir krūmai J.Balč. Krūmas tamsiai raudonais aptekęs vaisiais I. Miškas lietuvį … žvėrim, paukščiais ir vaĩsiais dengęs ir penėjęs A.Baran. Mezgink vaisius ir brandink, idant žmonys, gyvoliai, bitys ir paukščiai gautų sau peną S.Dauk. Kožnas viens žmogus užgimdams pumpurui lygus, iš kurio žiedelis jo pirmiaus išsilukštin, ik po tam jis, peržydėjęs ir nusirėdęs, užaugin vaisiùs ir amžį savo pabaigia K.Donel. Tokie medžiai gražūs buvo, kaip vaisiùs davinėjo Ssk. Rudenį, kai medžiai pilni su vaĩsiais apkibyti, širdis gėrėjas Plšk. Šiemet dideli vaĩsiūs Vl. Šiemet visi vaĩsiai sukirmiję Slm. Pavalgę [Kūčių] vakare eina krėsti obelės, kad būtų daug vaisių LMD(Nj). Kas katę prigirdys, tam niekad nesiseks sodint vaisių medžius – jie neves LTR(VšR). Dabar žino, … kokie čia vaisiūs auga arba neauga Ns1848,3. Toje kamaroje laikė daržų vaisius S.Dauk. Laukų, žemės vaĩsiai NdŽ. Džiovintų vaisių kompotas rš. Ale nieks nenor uždraustąjį medį su jo vaisiumis pažinti išmokti brš. | prk.: [Žodis] dera ir didžiausią vaisių daro širdyse gerų katolikų SPI346. Mokė … tikrų vaisių̃ gailėjimo, tai yra darbų gerų DP20. Neškit tada vaisius, pakūtos vertus Ch¹Mt3,8. Idant vaisius vieros mūsų savimp galėtumbit jaust PK225. Jamui parodysit gerą vaisių (orig. vaisią) iž savę MP93. Bet visa šita tūžba, visi šitie peršuliai tai buvo vėlybi vaisiai, kurie iš jo paties susigriešymų išaugo Kel1865,121. ^ Geras vaisius ilgai noksta KrvP(Mrk, Jsv). Koks medis, toks ir vaĩsius Sch88; B122, Tat. Kokia sėkla, tokie ir vaisiai LTR(Zp). Be sėklos vaisiaus nebus LTR(Grk). Geras vaisius žmonių valgomas, blogas ir kiaulių neėdamas KrvP(Mrk). Uždraustas vaisius visada gardesnis rš. Negal piktas medžias daryt vaisiaũs gero, nei gerasis pikto DP128. Taip kožnas geras medis gerą vaisių atneš VlnE96-97. Geras medis gerą vaisių duosti MT92. Blogas medis vaisius blogus duoda I. Kožnas teipag geras medis atneša gerus vaisius, o piktas medis atneša piktus vaisius Ch¹Mt7,17. | sing. col.: Vyšnios tos kad vesdavo vaĩsiaus! Vdk. Daug išnaikino vaĩsiaus [šalna] Tn. Anas (agrastas) vaĩsiaus jau kelinti metai neduoda Klt. Vaĩsiaus nepaleidžia [agrastas] (neturi vaisių) Klt. Žemė neižduotų vaisiaus savo MKr41. [Vynyčia,] vaisių duodama, šakas leidė PK73. O Dieve, tu mus išklausyk, žemės vaisių sveiką laikyk Mž573. Idant atneštų mielą vaisių (orig. vaisią) ižgi tų vasarūgių savo MP93. Medis, … kursai neneša gero vaisiaus, iškirstas ir ing ugnį įmestas bus NTMt3,10. Anys suvalgė visas žoles žemėje ir visą vaisių ant medžių BB2Moz10,15. | prk.: Vaisius dvasios yra visokia gėrybė, teisybė ir tiesa VlnE47. Dieve padėk, jeib su vaisiumi apie šius daiktus kalbėtumbim ir klausytumbim BPI117. Ižgirdę žodį, užtur jį ir vaĩsių atneša kantrume DP97. Kas negyvena manimp, tasai vaisiaũs nė vieno notneš DP606. [Kūdikis] atneštų … daug vaisiaus ant garbės Dievo Mž117. Gimdytojai tokį vaisių nuog sūnų savo musija rankiot, kokį savo prabangu daleidimu jiems davė savo valios įsodinimu MP64. Širdis … vaisiaũs ižganymo darbų gerų ižduot negali DP98. Darykiat tikrą vaisių pakūtos BPII240. Vaisius and tavęs daugiaus tenepastoja and amžių Ch¹Mt21,19. ^ Nežydi, bet vaisių veda (kadagys) LTR. 2. Plšk bot. iš gaubtasėklių žiedo išaugęs sėklas gaubiantis audinys: Dėžinis, kanduolinis, kevalinis, sparnuotas vaĩsius NdŽ. Lazdyno vaisiais – riešutais – maitinasi voverės, barsukai ir šernai rš. Žirniai jau susiraukia, ir iš ankščių jų byrėt jau pradeda vaĩsiūs K.Donel. | sing. col.: Jei grūdas ing žemę nebus įmestas …, nė vieno vaisiaus notneš DP486. Visas pupas [vaikai] išgadino, anei vaisiaus nepaliko LTR(Kp). 3. sing. NdŽ derėjimas, branda, derlius: Vaisių atnešti B504. Šiemet obuolių nėra vaĩsiaus DŽ. Vaĩsiaus [obuolių, kriaušių] šįmet yr Gs. Šįmet gal būti vaĩsius geras: geri metai, užlyna Eig. Kai nelyna, nėra vaĩsiaus Grg. Pradeda žydėti, užeita šalnos, vaĩsius mažas paliekta Plt. Kad būtų agurkų vaĩsiaus daugiau, dar tokius katinukus rinkdavom DrskŽ. Šį metą rodės, tarsi pievos bei daržai apstingą vaisių duosią Kel1852,132. Vyno medeliai išdavė tokį, vyreli, didelį vaisių, kad kupčiai jiems užmokėjo didelę daugybę pinigų Tat. Vaisius kas metai suverčiamas, atduodamas SD¹22. Pirmūnes pirmojo vaisiaus tavo lauko atnešk namuosna pono tavo Dievo BB2Moz34,26. Kaip tu lauką gyvensi (dirbsi), taip jis tau galėjimą (paraštėje vaisių) savo neduos BB1Moz4,12. Ponui afierą atnešė iš vaisiaus žemės (lauko) BB1Moz4,3. Šešis metus tu savo dirvą (paraštėje lauką) sėk, ir tavo javus (vaisių) suvok BB2Moz 23,10. | Bulbos tokios raudonutės buvo: anos vaĩsių didelį turi LKT 339(Rš). 4. sing. veislė: Palikom kiaulę dėl vaĩsiaus Mrc. Ir kas ten par žmonės, i kas ten par vaĩsius! Smln. Teipogi prilyginta yra karalystė dangaus tinklui, užleistam ing marias ir visokio vaisiaus žuvis sugaunančiam GNMt13,47. 5. SD¹124, Blv, LL147, ŠT121, DŽ, NdŽ biol. gemalas nuo placentos susidarymo iki gimimo: Vaĩsiaus padėties pakeitimas MedŽ120. Ižmestas ne metu vaisius SD¹93. Vaisių nuvaryti B. Ta moteris nutrotijo vaĩsių, t. y. tapo beveislė J. Motinos įsčiose vaisius yra skystoje aplinkoje sp. Jei vaisius neišeina ilgą laiką, tai gimdančiai duoda rūgusio pieno su paraku LMD(Nm). Vaisiaus išstūmimas ŽŪŽ83. Pagirta tu tarp moterų ir pagirtas vaisius įsčios tavo DP471. Motriškes, vaisiu sunkingas, saugok Mž572. Juk eš ne Dievas, kursai tau tavo kūno vaisiaus gin (nenor duoti) BB1Moz30,2. O Viešpatie Dieve, kursai vyrą ir moterį sutvėrei ir venčiavonystės stonap paskyrei ir vaisiumi žyvato peržegnojai Vln54. Priėjo vaisiaũsp motinos vaisymo DP422. 6. Klt kūdikis, vaikas: Jisai mergaitės vaĩsius Šln. Karaliu gi parodė pagalį, suvyniotą vystykluos, kaipo vaĩsių jo pačios BM88(Brž). Ateik, atpirktojau žmonių, parodyk panos čystos vaisių Mž152. ║ [i]gyvulių ar paukščių jauniklis: Vaisius jaunas N. | sing. col.: Kai plėšis kluoną, tai suplėšis i mano (žvirblio) lizdelį, i visas vaĩsius prapuls (ps.) Plš. Išvirti kiaušiniai nė kokio vaisiaus nebegali atnešt BM74(Vb). 7. TŽII465(K.Būg), DŽ, NdŽ, ŠT64, 180 prk. padarinys, rezultatas: Žiūrėkime, kokie bus to darbo vaisiai A1885,29. Jei vienas mokytojas mokys gerai, o dešimt kitų mokytojų jo darbą griaus, tai tokio mokymo vaisiai vis bus menki J.Balč. Su pasididžiavimu vyras parodė pačiai savo darbo vaisius P.Cvir. Tų tyrinėjimų vaisiai esti labai įdomūs J.Jabl. To religinio pakilimo pirmas regimas vaisius buvo gausus vienuolynų kūrimas Lietuvoje A.Mac. Visi didvyriai yra, teip sakant, vien vaisius tautoje gyvuojančių pažiūrų ir jausmų Pt. O tai vis degtinės vaisiai! Juk negirti niekados to nedarytų! Žem. Tokį matydamas reikalą ir vaisių iš priežodžių, pagal išgalėjimą mano storojaus surinkti S.Dauk. Vaisius, gavinys Z.Žem. Iš to [pasiuntinystės] darbo didi vaisiūs rastųsi Ns1857,2. Kurgi nu tokių manų vargų yra vaisius? WP9. Dūma mano yra be vaisiaus Bt1PvK14. Iš vaisių jų (prarakų) pažįsit juos Ch¹Mt7,16. ^ Šventas darbas išduos šventą vaisių V.Kudir. Bitutės sunkus darbelis, bet saldus jos vaiselis KrvP(Drsk). 8. R369, MŽ495 turtas. 9. ŠT58 pelnas, nauda: Nauda, vaisius metuose imamas SD291.